AK,VK, PK specialiųjų žinių vertinimo temos

ELEKTROTECHNIKOS DARBUOTOJAMS DIRBANTIEMS VEIKANČIUOSE ELEKTROS ĮRENGINIUOSE IKI 1000V ĮTAMPOS

Dirbant veikiančiuose elektros įrenginiuose elektrotechninis personalas priklausomai nuo užimamų pareigų, atliekamų darbų sudėtingumo ,žinių ir gebėjimų atlikti tam tikrą elektrotechninį darbą prie tam tikros įtampos(žemoji įtampa AC-kintamajai srovei iki 1000V ir AD-nuolatinei srovei iki 1500V privalo turėti apsaugos nuo elektros kategorijas: PK-pradine kategorija; VK-vidurine kategorija; AK-aukšta kategorija. Dirbant aukštojoje įtampoje AC virš 1000V ir DC virš 1500V suteikiamos PK ;VK; ir AK NURODANT ĮTAMPOS APRIBOJIMĄ.
Elektrotechninis darbuotojas dirbantis veikiančiuose elektros įrenginiuose turi vadovautis ir žinoti šias pagrindines taisykles:
1.EĮĮT-elektros įrenginių įrengimo taisykles (Suvestinė redakcija nuo 2019-01-01)
Įsakymas paskelbtas: Žin. 2012, Nr. 18-816, i. k. 112203NISAK00001-22

EĮĮT BENDRIEJI REIKALAVIMAI

Projektuojant elektros inžinerinius tinklus, būtina įvertinti:

1. Elektros energetikos sistemos ne mažiau kaip 10 metų plėtros perspektyvas, racionalų esamų ir įrengiamų kitų įtampų elektros tinklų sistemų derinimą;
2. Ateityje galimus trumpojo jungimo srovių lygmenis;
3. Elektros nuostolių mažinimo galimybes. Išorinio ir vidinio elektros inžinerinio tinklo plėtros klausimai turi būti nagrinėjami kompleksiškai, įvertinus ekonominio ir technologinio rezervavimo tikslingumą.
4. Planuojant elektros tinklo plėtrą, būtina numatyti elektros tinklo išjungimo remonto laikotarpiui galimybę, avarinius ir veikimo režimus po avarijos.
5. Parenkant atskirus elektros šaltinius, būtina įvertinti galimą trumpalaikį įtampos lygio sumažėjimą arba visišką įtampos dingimą, automatiškai suveikus relinei apsaugai, įvykus gedimui elektros energetikos sistemoje arba dėl sisteminės avarijos dingus įtampai elektros šaltiniuose.
6. Alternatyvūs elektros tinklų plėtros variantai turi būti panašaus patikimumo lygio. Jų pranašumas nustatomas techniniais ir ekonominiais skaičiavimais.
7. Jei žemesnės įtampos tinklo pranašumas nežymus, pirmenybė visada turi būti teikiama aukštesnės įtampos tinklui.
8. Kraštovaizdžio, aplinkos apsaugos ir ūkinės veiklos gerinimo sumetimais pirmenybė turi būti teikiama 0,4-35 kV įtampos požeminėms kabelių linijoms, o miestuose ir 110 kV įtampos kabelių linijoms.
   Tiesiant naujas elektros linijas, 110 kV ir aukštesnės įtampos kabelių linijos turi būti naudojamos vietoje oro linijų tik nesant galimybių nutiesti oro linijų.
9. Tiesiant elektros linijas per miškus ir vertingus želdinius (parkus), pirmenybė turi būti teikiama oro linijoms izoliuotais laidais, oro ir požeminiams kabeliams.
10. 6-10 kV įtampos išvadams, einantiems viena kryptimi iš 35-110 kV pastočių, turi būti tiesiamos daugiagrandės oro linijos arba klojami kabeliai.
11. Įvadiniai ir tranzitiniai skydai turi būti pritaikyti priežiūros darbams neišjungus įtampos.

12. Magistraliniuose 0,4-20 kV įtampos elektros tinklų ruožuose laidų ir kabelių skerspjūviai turi būti parinkti įvertinant galimą kitų linijų ir transformatorinių rezervavimą per juos.
13. Magistraliniuose 0,4-20 kV įtampos kabelinių elektros tinklų ruožuose miestų rajonuose kur didelis apkrovų tankis, per kuriuos esamose perspektyvinėse schemose numatomas kitų linijų ir transformatorinių rezervavimas, turi būti naudojami tokių skerspjūvių kabeliai:
    13.1. 0,4 kV įtampos požeminiai kabeliai – 95, 120, 150 ir 240 mm²;
    13.2. 6-10 kV įtampos požeminiai kabeliai – 95, 120, 150, 240 ir 500 mm²;
    13.3. 0,4-10 kV įtampos oro kabeliai – 70 ir 120 mm².
    13.4.-35 kV įtampos elektros tinklo veikimo režimas – su izoliuota arba įžeminta per talpinės įžemėjimo srovės kompensavimo įrenginius neutrale.
14. Didesnės kaip 10 A talpinės įžemėjimo srovės 6-35 kV įtampos elektros tinkluose turi būti kompensuojamos. Kompensavimo lygis ir kompensatorių išdėstymas tinkle turi būti pagrįstas techniniais ir ekonominiais skaičiavimais.
15. 6-20 kV įtampos generatoriaus transformatoriaus blokų schemose įžemėjimo srovės, didesnės kaip 5 A, turi būti kompensuojamos.
16. 6-35 kV įtampos elektros tinklų įžemėjimo srovei kompensuoti turi būti naudojamos automatiškai reguliuojamos kompensacinės ritės.
17. Pastotėse būtina įrengti automatinį 6-35 kV įžemėjusių oro linijų išjungimą arba įžemėjimo signalizaciją, informuojančią budinčiuosius darbuotojus.

VIII. ELEKTROS ĮRENGINIŲ ĮŽEMINIMAS IR APSAUGA NUO VIRŠĮTAMPIŲ

I. TAIKYMO SRITIS

Šio skyriaus reikalavimai taikomi visų įtampų gamybos, perdavimo, skirstymo ir vartotojų kintamosios ir nuolatinės srovės elektros įrenginiams. Taisyklėse pateikti bendrieji elektros įrenginių įžeminimo, žmonių apsaugos nuo elektros srovės ir įrenginių apsaugos nuo viršįtampių reikalavimai.

Kranams, liftams, karjerų elektros įrenginiams, įrenginiams degiose ir sprogiose zonose ir kitiems specialiems įrenginiams turi būti nustatytos papildomos sąlygos.

Papildomi reikalavimai pateikti Galios elektros įrenginių įrengimo taisyklėse, Apšvietimo elektros įrenginių įrengimo taisyklėse ir Specialiųjų patalpų ir technologinių procesų elektros įrenginių įrengimo taisyklėse.

II. BENDRIEJI REIKALAVIMAI

186. Elektros įrenginiai pagal įtampą ir srovės rūšį skirstomi į šiuos įrenginius:

186.1. iki 50 V įtampos kintamosios srovės ir iki 75 V įtampos nuolatinės srovės;

186.2. aukštesnės kaip 50 V įtampos ir iki 1000 V įtampos kintamosios srovės ir aukštesnės kaip 75 V įtampos ir iki 1500 V įtampos nuolatinės srovės;

186.3. aukštesnės kaip 1000 V įtampos kintamosios srovės ir aukštesnės kaip 1500 V įtampos nuolatinės srovės.

Tolesniame Taisyklių tekste ši klasifikacija nurodoma tiktai pagal kintamąją srovę.

187. Kintamosios srovės elektros tinklai pagal neutralės įžeminimą skirstomi į šiuos tinklus:

187.1. tiesiogiai įžemintos neutralės;

187.2. varža įžemintos neutralės;

187.3. kompensuotosios neutralės;

187.4. izoliuotosios neutralės.

188. Nuolatinės srovės tinklai skirstomi į tinklus su:

188.1. izoliuotais šaltinio poliais;

188.2. įžemintu viduriniu šaltinio poliumi arba dvilaidėje sistemoje – su vienu įžemintu šaltinio poliumi.

189. Žmonėms apsaugoti nuo elektros srovės, kai pažeidžiama izoliacija, būtina naudoti bent vieną iš šių priemonių: įžeminimą, įnulinimą arba apsauginį išjungimą, skiriamąjį transformatorių, pažemintą iki 50 V 50 Hz dažnio kintamosios srovės ir iki 75 V nuolatinės srovės įtampą, dvigubąją izoliaciją, potencialo išlyginimą, potencialų suvienodinimą, izoliuotas aikšteles.
190. Įžeminti arba įnulinti būtina:

190.1. visus 400 V ir aukštesnės įtampos kintamosios srovės ir 440 V ir aukštesnės įtampos nuolatinės srovės įrenginius;

190.2. aukštesnės kaip 50 V įtampos kintamosios srovės ir aukštesnės kaip 75 V įtampos nuolatinės srovės įrenginius pavojingose ir labai pavojingose patalpose, taip pat lauke esančius įrenginius.

Iki 50 V įtampos kintamosios srovės ir iki 75 V įtampos nuolatinės srovės įrenginių įžeminti arba įnulinti nereikia, išskyrus elektros įrenginius, esančius sprogimui pavojingose zonose, suvirinimo įrenginius ir elektros įrenginius, nurodytus Taisyklių 203.6 punkte.

191. Trifaziuose iki 1000 V įtampos tiesiogiai įžemintos neutralės tinkluose ir vienfaziuose su įžemintu vienu srovės šaltinio tašku tinkluose turi būti įnulinti oro linijų atramose įrengti elektros įrenginiai.
192. Elektros įrenginiams įžeminti pirmiausia turi būti panaudoti natūralieji įžemintuvai. Jeigu juos naudojant įžeminimo įrenginio varža arba prisilietimo įtampa yra leistina ir leistinoji įžeminimo įrenginio įtampa neviršija normuotos įtampos, dirbtinio įžemintuvo įrengti nebūtina.
193. Greta esantiems įvairių įtampų ir skirtingos paskirties įrenginiams įžeminti, išskyrus specialiosios paskirties įrenginius, reikia naudoti bendrą įžeminimo įrenginį. Šis bendras įžeminimo įrenginys turi atitikti visus apsauginiam, darbiniam ir apsaugos nuo viršįtampių įžemintuvams keliamus reikalavimus ir įvairių įtampų ir skirtingos paskirties įrenginiams įžeminti keliamus reikalavimus.
194. Šiame skyriuje pateiktos įžeminimo įrenginių varžos ir prisilietimo įtampos turi būti užtikrinamos, kai sąlygos yra nepalankiausios ir didžiausia savitoji grunto varža.
195. Iki 1000 V įtampos elektros tinkluose naudojamos šios elektros tinklų sistemos:

195.1. TN sistema – elektros tinklo sistema, kurioje vienas šaltinio taškas (neutralė trifaziame tinkle) yra tiesiogiai įžemintas, o pasyviosios įrenginių dalys, prie kurių yra galimybė prisiliesti, su neutrale sujungtos apsauginiais laidininkais PE ir (arba) pakartotinai įžemintais apsauginiais nuliniais laidininkais PEN. Ši sistema skirstoma į TN-S tinklo posistemę (Taisyklių 4 priedo 1a paveikslas) – kai yra atskiras nulinis laidininkas N ir atskiras apsauginis laidininkas PE; TN-C tinklo posistemę (Taisyklių 1 priedo 1b paveikslas) – kai nulinio laidininko ir apsauginio laidininko funkcijas atlieka vienas laidas PEN, ir TN-C-S tinklo posistemę (Taisyklių 1 priedo 1c paveikslas) – kai vienoje elektros tinklo sistemos dalyje nulinio laidininko ir apsauginio laidininko funkcijas atlieka vienas laidininkas PEN, o kitoje elektros tinklo sistemos dalyje bendras laidininkas PEN išsišakoja į nulinį laidininką N ir apsauginį laidininką PE. Turi būti užtikrintas apsauginio nulinio (PEN) ir apsauginio (N) laidininko vientisumas, išskyrus Taisyklių 234 punkte nurodytą atvejį;

195.2. TT sistema – elektros tinklo sistema (Taisyklių 4 priedo 2 paveikslas), kurioje vienas šaltinio taškas (šaltinio neutralė) yra tiesiogiai įžemintas, o elektros įrenginių pasyviosios dalys sujungtos su vietiniu įžeminimo įrenginiu;

195.3. IT sistema – elektros tinklo sistema (Taisyklių 4 priedo 3 paveikslas), kurios maitinimo tinklas ir elektros įrenginių aktyviosios dalys neturi tiesioginio ryšio su žeme, o elektros įrenginių pasyviosios dalys yra sujungtos su vietiniu įžeminimo įrenginiu.

Galvaniniu būdu sujungtuose skirstomuosiuose iki 1000 V įtampos elektros tinkluose kartu su prijungtomis instaliacijomis naudojamos viena iš šių sistemų: TN, TT ar IT.

196. TN-S tinklo posistemėje apsauginis nulinis laidininkas PEN išskirstomas į nulinį N ir apsauginį PE laidininkus. Toliau nuo šio taško sujungti juos vieną su kitu arba nulinį laidininką N įžeminti draudžiama.

Šalutinės laidžios elektrai konstrukcijos, įskaitant statinių metalines ir gelžbetonines konstrukcijas, neturi būti panaudotos kaip vieninteliai PEN laidininkai. PEN laidininko grandinėje įrengiant jungiklius, jie vienu metu turi atjungti ir PEN laidininką, ir visus kitus turinčius įtampą laidininkus.

Toliau skaitykite „ELEKTROS ĮRENGINIŲ ĮRENGIMO BENDROSIOS TAISYKLĖS„

P PR EDA 10-21-001 – Specialieji reikalavimai elektros energetikos sektoriaus darbuotojams

Orientacinės kainos Tuvlita

Žemiau dar tvarkoma….

Apsaugos nuo elektros kategorijos PK, VK, AK (egzaminui)

ELEKTROTECHNIKOS DARBUOTOJAMS DIRBANTIEMS VEIKANČIUOSE ELEKTROS ĮRENGINIUOSE IKI 1000V ĮTAMPOS DALOMOJI MEDŽIAGA

Dirbant veikiančiuose elektros įrenginiuose elektrotechninis personalas priklausomai nuo užimamų pareigų, atliekamų darbų sudėtingumo, žinių ir gebėjimų atlikti tam tikrą elektrotechninį darbą prie tam tikros įtampos (žemoji įtampa AC- kintamajai srovei iki 1000V ir DC-nuolatinei srovei iki 1500V privalo turėti apsaugos nuo elektros kategorijas: PK-pradine kategorija; VK-vidurine kategorija; AK-aukšta kategorija. Dirbant aukštojoje įtampoje AC virš 1000V ir DC virš 1500V suteikiamos PK ;VK; ir AK NURODANT ĮTAMPOS APRIBOJIMĄ.

Elektrotechninis darbuotojas dirbantis veikiančiuose elektros įrenginiuose turi vadovautis ir žinoti šias pagrindines taisykles:

1.EĮĮT-elektros įrenginių įrengimo taisykles (Suvestinė redakcija nuo 2019-01-01) Įsakymas paskelbtas: Žin. 2012, Nr. 18-816, i. k. 112203NISAK00001-22

EĮĮT BENDRIEJI REIKALAVIMAI

Projektuojant elektros inžinerinius tinklus, būtina įvertinti:

1. elektros energetikos sistemos ne mažiau kaip 10 metų plėtros perspektyvas, racionalų esamų ir įrengiamų kitų įtampų elektros tinklų sistemų derinimą;

2. ateityje galimus trumpojo jungimo srovių lygmenis;

3. elektros nuostolių mažinimo galimybes. Išorinio ir vidinio elektros inžinerinio tinklo plėtros klausimai turi būti nagrinėjami kompleksiškai, įvertinus ekonominio ir technologinio rezervavimo tikslingumą.

4. Planuojant elektros tinklo plėtrą, būtina numatyti elektros tinklo išjungimo remonto laikotarpiui galimybę, avarinius ir veikimo režimus po avarijos.

5. Parenkant atskirus elektros šaltinius, būtina įvertinti galimą trumpalaikį įtampos lygio sumažėjimą arba visišką įtampos dingimą, automatiškai suveikus relinei apsaugai, įvykus gedimui elektros energetikos sistemoje arba dėl sisteminės avarijos dingus įtampai elektros šaltiniuose.

6. Alternatyvūs elektros tinklų plėtros variantai turi būti panašaus patikimumo lygio. Jų pranašumas nustatomas techniniais ir ekonominiais skaičiavimais.

7. Jei žemesnės įtampos tinklo pranašumas nežymus, pirmenybė visada turi būti teikiama aukštesnės įtampos tinklui.

8. Kraštovaizdžio, aplinkos apsaugos ir ūkinės veiklos gerinimo sumetimais pirmenybė turi būti teikiama 0,4-35 kV įtampos požeminėms kabelių linijoms, o miestuose ir 110 kV įtampos kabelių linijoms. Tiesiant naujas elektros linijas, 110 kV ir aukštesnės įtampos kabelių linijos turi būti naudojamos vietoje oro linijų tik nesant galimybių nutiesti oro linijų.

9. Tiesiant elektros linijas per miškus ir vertingus želdinius (parkus), pirmenybė turi būti teikiama oro linijoms izoliuotais laidais, oro ir požeminiams kabeliams.

10. 6-10 kV įtampos išvadams, einantiems viena kryptimi iš 35-110 kV pastočių, turi būti tiesiamos daugiagrandės oro linijos arba klojami kabeliai.

11. Įvadiniai ir tranzitiniai skydai turi būti pritaikyti priežiūros darbams neišjungus įtampos.

12. Magistraliniuose 0,4-20 kV įtampos elektros tinklų ruožuose laidų ir kabelių skerspjūviai turi būti parinkti įvertinant galimą kitų linijų ir transformatorinių rezervavimą per juos.

13. Magistraliniuose 0,4-20 kV įtampos kabelinių elektros tinklų ruožuose miestų rajonuose kur didelis apkrovų tankis, per kuriuos esamose perspektyvinėse schemose numatomas kitų linijų ir transformatorinių rezervavimas, turi būti naudojami tokių skerspjūvių kabeliai:

13.1. 0,4 kV įtampos požeminiai kabeliai – 95, 120, 150 ir 240 mm2 ;

13.2. 6-10 kV įtampos požeminiai kabeliai – 95, 120, 150, 240 ir 500 mm2 ;

13.3. 0,4-10 kV įtampos oro kabeliai – 70 ir 120 mm2 . 13.4.-35 kV įtampos elektros tinklo veikimo režimas – su izoliuota arba įžeminta per talpinės įžemėjimo srovės kompensavimo įrenginius neutrale.

14. Didesnės kaip 10 A talpinės įžemėjimo srovės 6-35 kV įtampos elektros tinkluose turi būti kompensuojamos. Kompensavimo lygis ir kompensatorių išdėstymas tinkle turi būti pagrįstas techniniais ir ekonominiais skaičiavimais.

15. 6-20 kV įtampos generatoriaus transformatoriaus blokų schemose įžemėjimo srovės, didesnės kaip 5 A, turi būti kompensuojamos.

16. 6-35 kV įtampos elektros tinklų įžemėjimo srovei kompensuoti turi būti naudojamos automatiškai reguliuojamos kompensacinės ritės.

17. Pastotėse būtina įrengti automatinį 6-35 kV įžemėjusių oro linijų išjungimą arba įžemėjimo signalizaciją, informuojančią budinčiuosius darbuotojus.

Laidininkų parinkimas

ELEKTROS ENERGIJOS APSKAITA

-KOMERCINIŲ SKAITIKLIŲ ĮRENGIMO VIETOS

-REIKALAVIMAI KOMERCINIAMS IR KONTROLINIAMS SKAITIKLIAMS

-ELEKTROS APSKAITA NAUDOJANT MATAVIMO TRANSFORMATORIUS

-ELEKTROS SKAITIKLIŲ ĮRENGIMAS IR PRIJUNGIMAS

-KONTROLINĖ ELEKTROS APSKAITA ELEKTROS DYDŽIŲ MATAVIMAI

-TAIKYMO SRITIS IR BENDRIEJI REIKALAVIMAI

-SROVĖS MATAVIMAS

-ĮTAMPOS MATAVIMAS

-GALIOS MATAVIMAS

-DAŽNIO MATAVIMAS

VIII. ELEKTROS ĮRENGINIŲ ĮŽEMINIMAS IR APSAUGA NUO VIRŠĮTAMPIŲ BENDRIEJI REIKALAVIMAI

Kintamosios srovės elektros tinklai pagal neutralės įžeminimą skirstomi į šiuos tinklus:

1. tiesiogiai įžemintos neutralės;

2. varža įžemintos neutralės;

3. kompensuotosios neutralės;

4. izoliuotosios neutralės.

Nuolatinės srovės tinklai skirstomi į tinklus su:

1. izoliuotais šaltinio poliais;

2. įžemintu viduriniu šaltinio poliumi arba dvilaidėje sistemoje – su vienu įžemintu šaltinio poliumi.

3. Žmonėms apsaugoti nuo elektros srovės, kai pažeidžiama izoliacija, būtina naudoti bent vieną iš šių priemonių: įžeminimą, įnulinimą, apsauginį atjungimą, skiriamąjį transformatorių, saugią įtampą, saugią žemiausios įtampos sistemą, dvigubąją izoliaciją, potencialo išlyginimą, potencialų suvienodinimą, izoliuotas aikšteles.

4. Įžeminti arba įnulinti būtina:

4.1. visus 400 V ir aukštesnės įtampos kintamosios srovės ir 440 V ir aukštesnės įtampos nuolatinės srovės įrenginius;

4.2. aukštesnės kaip 50 V įtampos kintamosios srovės ir aukštesnės kaip 75 V įtampos nuolatinės srovės įrenginius pavojingose ir labai pavojingose patalpose, taip pat lauke esančius įrenginius. Iki 50 V įtampos kintamosios srovės ir iki 75 V įtampos nuolatinės srovės įrenginių, išskyrus esančius sprogimui pavojingose zonose, suvirinimo įrenginius, nurodytus Taisyklių 201.6 punkte, taip pat kitų specialiųjų įrenginių įžeminti arba įnulinti nereikia.

5. Trifaziuose iki 1000 V įtampos tiesiogiai įžemintos neutralės tinkluose ir vienfaziuose su įžemintu vienu srovės šaltinio tašku tinkluose turi būti įnulinti oro linijų atramose įrengti elektros įrenginiai.

6. Elektros įrenginiams įžeminti pirmiausia turi būti panaudoti natūralieji įžemintuvai. Jeigu juos naudojant įžeminimo įrenginio varža arba prisilietimo įtampa yra leistina ir leistinoji įžeminimo įrenginio įtampa neviršija normuotos įtampos, dirbtinio įžemintuvo įrengti nebūtina.

7. Greta esantiems įvairių įtampų ir skirtingos paskirties įrenginiams įžeminti, išskyrus specialiosios paskirties įrenginius, reikia naudoti bendrą įžeminimo įrenginį. Šis bendras įžeminimo įrenginys turi atitikti visus apsauginiam, darbiniam ir apsaugos nuo viršįtampių įžemintuvams keliamus reikalavimus ir įvairių įtampų ir skirtingos paskirties įrenginiams įžeminti keliamus reikalavimus.

8. Įžeminimo įrenginių varžos ir prisilietimo įtampos turi būti užtikrinamos, kai sąlygos yra nepalankiausios ir didžiausia savitoji grunto varža.

9. Iki 1000 V įtampos elektros tinkluose naudojamos šios elektros tinklų sistemos:

9.1. TN sistema – elektros tinklo sistema, kurioje vienas šaltinio taškas (neutralė trifaziame tinkle) yra tiesiogiai įžemintas, o pasyviosios įrenginių dalys, prie kurių yra galimybė prisiliesti, su neutrale sujungtos apsauginiais laidininkais PE ir (arba) pakartotinai įžemintais apsauginiais nuliniais laidininkais PEN. Ši sistema skirstoma į TN-S tinklo posistemę (EĮĮB Taisyklių 4 priedo 1a paveikslas)

TN –S – kai yra atskiras nulinis laidas N ir atskiras apsauginis laidas PE; TN-C tinklo posistemę (EĮĮB Taisyklių 1 priedo 1b paveikslas) – kai nulinio laido ir apsauginio laido funkcijas atlieka vienas laidas PEN. TN-C-S tinklo posistemę (Taisyklių 1 priedo 1c paveikslas) – kai vienoje elektros tinklo sistemos dalyje nulinio laido ir apsauginio laido funkcijas atlieka vienas laidas PEN, o kitoje elektros tinklo sistemos dalyje bendras laidas PEN išsišakoja į nulinį laidą N ir apsauginį laidą PE. Turi būti užtikrintas apsauginio nulinio (PEN) ir apsauginio (N) laidininko vientisumas. ( išskyrus Taisyklių 232 punkte nurodytą atvejį);

9.2. TT sistema – elektros tinklo sistema (Taisyklių 4 priedo 2 paveikslas), kurioje vienas šaltinio taškas (šaltinio neutralė) yra tiesiogiai įžemintas, o elektros įrenginių pasyviosios dalys sujungtos su vietiniu įžeminimo įrenginiu;

9.3. IT sistema – elektros tinklo sistema (Taisyklių 4 priedo 3 paveikslas), kurios maitinimo tinklas ir elektros įrenginių aktyviosios dalys neturi tiesioginio ryšio su žeme, o elektros įrenginių 6 pasyviosios dalys yra sujungtos su vietiniu įžeminimo įrenginiu.

Galvaniniu būdu sujungtuose skirstomuosiuose iki 1000 V įtampos elektros tinkluose kartu su prijungtomis instaliacijomis naudojamos viena iš šių sistemų: TN, TT ar IT. 10. TN-S tinklo posistemėje apsauginį nulinį laidą PEN išskirstant į nulinį N ir apsauginį PE laidus, toliau nuo šio taško sujungti juos vieną su kitu arba nulinis laidas N neturi būti įžeminamas. Šalutinės laidžios elektrai konstrukcijos, įskaitant statinių metalines ir gelžbetonines konstrukcijas, neturi būti panaudotos kaip vieninteliai PEN laidininkai. PEN laidininko grandinėje įrengiant jungiklius, jie vienu metu turi atjungti ir PEN laidininką, ir visus kitus turinčius įtampą laidininkus. TN sistemoje pažeistam tinklui automatiškai atjungti panaudojama elektros grandinių trumpojo jungimo srovių apsauga ir srovės skirtuminė apsauga. Pažeistą tinklą apsauga turi atjungti per tokį laiką, kad įtampa, atsirandanti pasyviųjų elektros įrenginių dalyse, būtų ne didesnė kaip leistinoji prisilietimo įtampa.

Leistinoji prisilietimo įtampa pagal EN 50179:

Poveikio trukmės 10 ; 1,1; 0,72; 0,64; 0,49; 0,39; 0,29; 0,2 ;0,14; 0,08; 0,04.

Prisilietimo įtampa, V 80 ;100; 125; 150; 250; 300 ; 400; 500; 600; 700 ; 800.

EST-saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklės

Suvestinė redakcija nuo 2017-01-01 Įsakymas paskelbtas: Žin. 2010, Nr. 39-1878, i. k. 110203NISAK0001-100

S E E Į Taisyklėse vartojamos sąvokos ir apibrėžimai:

Apsauga nuo elektros – techninių, organizacinių priemonių ir teisės aktų, skirtų žmonėms apsaugoti nuo pavojingų ir kenksmingų elektros srovės, elektros lanko, elektromagnetinio lauko ir statinės elektros poveikio, visuma. Apsauginis įnulinimas – elektros įrenginių srovei laidžių korpusų ir kitų konstrukcinių dalių sujungimas elektros grandine su įžemintu maitinimo tinklo nuliniu laidininku. Apsauginis išjungimas – greitai veikiančio skirtuminės srovės automatinio jungiklio išsijungimas, užtikrinantis nepavojingą žmogui srovės dydžio ir jos trukmės derinį atsiradus srovės nutekėjimui į žemę saugomoje grandinėje. Apsauginis įžeminimas – elektros įrenginių srovei laidžių korpusų ir kitų konstrukcinių dalių sujungimas elektros grandine su įžeminimo įrenginiu. Aptvaras – elementas, apsaugantis dirbančiuosius nuo tiesioginio kontakto su įtampą turinčiomis dalimis bet kuria kryptimi ir nuo elektros lanko, galinčio kilti jungiant komutavimo aparatus arba kitus panašius įrenginius. Asmuo, atsakingas už elektros ūkį, – įmonės vadovo ar jos filialo vadovo, elektros įrenginių savininko, darbdavio ar jo įgalioto asmens paskirtas atitinkamos kvalifikacijos darbuotojas, atsakingas už įmonės, jos filialo, padalinio ar savininko (vartotojo) elektros įrenginių techninę būklę, efektyvų, patikimą ir saugų jų eksploatavimą. Aukštoji įtampa – aukštesnė nei 1000 V kintamosios srovės ir aukštesnė nei 1500 V nuolatinės srovės įtampa. Automatizuotas valdymas – perdavimo ir skirstomųjų tinklų elektros įrenginių (linijų, transformatorių, šynų, RAA grandinių ir t. t.) aparatų komutavimas nuotoliniu būdu iš atitinkamo perdavimo ar skirstomųjų tinklų operatoriaus dispečerinio valdymo sistemos (SCADA), kurioje pagal perjungimų lapelius suprogramuota atskirų tinklo elementų komutacinių aparatų (jungtuvų, skyriklių ir įžemiklių) ir antrinių grandinių perjungimo veiksmų seka. Darbdavio įgaliotas asmuo – padalinio vadovas ar kitas darbuotojas, kuriam asmuo, atstovaujantis darbdaviui, pavedė įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus įmonėje ir (ar) įmonės struktūriniame padalinyje (toliau vadinama – darbdavio įgaliotas asmuo darbuotojų saugai ir sveikatai). Darbo vietos ruošimas – techninių priemonių visuma, skirta užtikrinti darbuotojams saugią darbo aplinką vykdant darbus elektros įrenginiuose bei įspėti pašalinius asmenis apie šioje darbo aplinkoje egzistuojantį elektros pavojų ir uždrausti jiems į šią aplinką patekti.

Darbų kategorijos – darbai elektros pavojaus atžvilgiu:

I kategorija – darbai, vykdomi ant arba arti įtampos turinčių dalių;

II kategorija – darbai, vykdomi atjungus įtampą;

III kategorija – darbai, vykdomi neatjungus įtampos, toli nuo įtampą turinčių dalių.

Darbų vykdomų veikiančiuose elektros įrenginiuose kategorijos:

Pirmos kategorijos darbai esant įtampai

Prie pirmos kategorijos darbų priskiriami tokie darbai, kai rankomis ar kitomis kūno dalimis, įrankiais arba darbo priemonėmis liečiamos įtampą turinčios dalys arba priartėjama prie įtampą turinčių dalių arčiau, nei nurodyta 3 ir 4 prieduose.

Prieš vykdant darbus ant arba arti įtampą turinčių dalių turi būti įvykdytos šios techninės priemonės:

1. Jei galima, atjungiama įtampa iš visų gretimų elektros įrenginių arba jų dalių. Nesant galimybės atjungti, šios dalys uždengiamos izoliaciniais atitinkamos įtampos apdangalais. 9 Darbo vietos ribose paliekamos neatjungtos tik tos įtampą turinčios dalys, ant kurių bus dirbama. Šios dalys gali būti tik priešais dirbantį arba išimtiniais atvejais iš priekio ir iš vieno šono; naudojamų darbo priemonių ir įrankių neizoliuotos dalies matmenys negali būti lygūs ar didesni už atstumą tarp skirtingų fazių srovinių dalių; 2. Dirbantysis turi būti izoliuotas nuo žemės ir nesiliesti prie įžemintų ar įnulintų konstrukcijų; dirbant naudojami tik gamintojo nurodytu būdu patikrinti darbams skirti izoliuoti įrankiai; 3. Atliekant matavimus naudojamos matavimo lazdos, matavimo replės ir tam skirti prietaisai; 4.Remontuojamų srovinių dalių šuntavimas atliekamas specialia įranga. 5..Dirbant arti įtampą turinčių dalių darbo metu turi būti užtikrinta, kad dirbantieji neprisiliestų prie greta esančių įtampą turinčių dalių. 6. Dirbant iš izoliuojančio įrenginio aikštelės, turinčios laido potencialą, liesti girliandų izoliatorius ir armatūrą, turinčius skirtingą negu laidas potencialą, perduoti ir paimti įrankius ir įtaisus iš darbuotojų, esančių ne aikštelėje, draudžiama. 7. Sujungti remontuojamos fazės elementus, turinčius skirtingus potencialus (pvz., laidus ir girliandas), arba juos atjungti reikia naudojant akių ir veido apsaugos priemones ir mūvint dielektrines pirštines. 8 .Draudžiama priartėti arčiau kaip 1 m prie apsaugos nuo perkūnijos troso. 9. Draudžiama dirbti linijoje, turinčioje įtampą, nepalankiomis meteorologinėmis sąlygomis (esant rūkui, lyjant, sningant, tamsiu paros metu, pučiant stipriam vėjui).Sprendimą, ar galima dirbti šiame punkte nurodytomis sąlygomis, priima darbų vykdytojas. Antra kategorija. Darbai atjungus įtampą Prie antros kategorijos darbų priskiriami darbai išjungtuose elektros įrenginiuose, kai dirbantis kūno dalimis, įrankiais ar darbo priemonėmis nepriartėja prie įtampą turinčių dalių arčiau nei 3 ir 4 prieduose nurodytais atstumais. Prieš pradedant vykdyti darbus atjungus įtampą, turi būti įvykdytos žemiau nurodytos techninės priemonės tokia tvarka: 1. išjungti įtampą; 2.atjungti įrenginį. Nesant techninės galimybės atjungti įrenginį, galima apsiriboti įtampos išjungimu; 3. imtis priemonių išvengti savaiminio arba klaidingo komutacinių aparatų įsijungimo; 4. iškabinti ženklus, draudžiančius įjungti įtampą; 5. patikrinti, ar nėra įtampos; 6. nustatyta tvarka įžeminti; 10 7. paruošti darbo vietą (įvykdyti 93 punkte nurodytas priemones). Draudžiantis įjungti įtampą ženklas „NEJUNGTI! ĮRENGINIUOSE DIRBAMA“ kabinamas ant elektros aparatų, kuriais įtampa išjungiama ar atjungiama, pavarų rankenų arba elektros aparatų valdymo elementų. Įtampa patikrinama specialiai tam skirtais išbandytais ir patikrintais įtampos indikatoriais. Elektros įrenginio srovinės dalys įžeminamos įžemikliais, trumpikliais arba specialiai tam skirtais stacionariai įrengtais įtaisais.

Trifazis kilnojamas įžemiklis oro linijų įžeminimui

ARCUS

Naudojamas aukštos ir žemos įtampos oro linijų įžeminimui atjungtuose ruožuose. Tinkamas variniams ir aliuminiams laidininkams. Kontaktinės dalys yra pilnai izoliuotos. Trumpiklio tvirtas sukibimas su laidininku sąlygojamas spiruoklinių mechanizmų esančių izoliuotose trumpiklio galvose. Trumpiklio galvų žiotys max – 14 mm. Pilnai izoliuotų lazdų skirtų uždėti trumpiklį ant fazinių laidų ilgiai – 600 mm kiekviena. Varinio įžeminimo laido silikoniniame apvalkale diametras – 25 mm². Laido ilgis nuo fazinio gnybto iki išsišakojimo jungties – 600 mm. laido ilgis nuo išsišakojimo jungties iki įžeminimo gnybto – 12 m. Įžeminimo gnybto žiotys max. – 20 mm. Atitinka ES standartus nustatytus tokio tipo saugos priemonėms.

ARCUS 512 210

Naudojamas žemos įtampos oro linijų užtrumpinimui atjungtuose ruožuose. Skirtas naudotis tinkle su „nuliniu“ laidu. Tinkamas variniams ir aliuminiams laidininkams. Kontaktinės dalys yra pilnai izoliuotos. Trumpiklio tvirtas sukibimas su laidininku sąlygojamas spyruoklinių mechanizmų, esančių izoliuotose trumpiklio galvose. Trumpiklio galvų žiotys max – 14 mm. Pilnai izoliuotų lazdų, skirtų uždėti trumpiklį ant fazinių laidų, ilgiai – 600 mm kiekviena. Lazdos, skirtos uždėti trumpiklį ant „nulinio“ laido, ilgis – 900 mm. Varinio trumpinamojo laido silikoniniame apvalkale diametras – 16 mm². Laido ilgis nuo fazinio gnybto iki išsišakojimo jungties – 600 mm. laido ilgis nuo išsišakojimo jungties iki „nulinio“ gnybto – 600 mm. Atitinka ES standartus nustatytus tokio tipo saugos priemonėms