LED apšvietimas

LED lempos yra vienareikšmiškai pranašiausia apšvietimo rūšis, šiuo metu esanti rinkoje. Jų ilgas tarnavimo laikas, jos suvartoja mažai elektros energijos, įsižiebia iš karto, yra ekologiškos. Be to, yra galimybė rinktis iš daugybės skirtingų techninių parametrų LED lempų.

LED apšvietimas

LED aprašymui aktualios sąvokos

Pagrindinė sąvokų dalis paimta iš EK reglamento (EB) Nr. 244/2009, nacionalinių teisės aktų, kitų teisinę aplinką reglamentuojančių dokumentų, sąvokų žodynų bei įvairių autorių pasiūlymų:

  1. Akinimas – reiškinys, sukeliantis matomumo pablogėjimą, kada regėjimo lauke atsiranda pernelyg ryškių objektų, prie kurių akys nėra prisitaikiusios.
  2. Antrasis lempos apgaubas – šviesai spinduliuoti nebūtinas antras išorinis lempos apgaubas, pvz., išorinė mova, neleidžianti gyvsidabriui ir stiklui patekti į aplinką sudužus lempai, apsauganti nuo ultravioletinės spinduliuotės arba skirta naudoti kaip šviesos sklandytuvas.
  3. Apšvieta – šviesos srautas, tenkantis vienetiniam paviršiaus plotui.
  4. Apšvieta – kuriame nors paviršiaus taške į paviršiaus elementą krintantis šviesos srautas, padalytas iš to elemento ploto, liuksais (lx).
  5. Apšvietos ribinė vertė – tai tokia apšvieta, kurios sąlygomis dirbant nustatytą laiką (bet ne ilgiau kaip 40 val. per savaitę) visą profesinio darbo laikotarpį nekyla nemalonių regėjimo pojūčių ir nepakenkiama darbuotojo regėjimui bei sveikatai.
  6. Apšvietimas sutelktas į žmogų – (human centric lighting) – vizualaus ir nevizualaus šviesos poveikio žmogui paisymas kuriant dirbtinai apšviestas erdves.
  7. Atspindėtas blizgesys – šviesos srauto atspindys nuo darbo paviršiaus nukreiptas dirbančiajam į akis ir bloginantis matomumą dėl darbo paviršiaus padidėjusio skaisčio ir tušuojančio poveikio, mažinančio matomo objekto ir fono skirtumą.
  8. Balastinis įtaisas – tarp maitinimo tinklo ir vienos ar kelių išlydžio lempų jungiamas įtaisas, skirtas lempos (-ų) srovės stipriui riboti iki reikalingos vertės. Balastiniame įtaise gali būti įmontuotos maitinimo įtampos transformavimo, lempos skleidžiamos šviesos reguliavimo, galios faktoriaus koregavimo priemonės, ir jis pats vienas arba kartu su starteriu sudaro sąlygas lempai (-oms) uždegti. Jis gali būti įmontuojamas į lempą arba išorinis;
  1. Buitinė lempa – kambario apšvietimui skirta lempa; į šią sąvoką neįeina specialios paskirties lempos.
  2. Cirkadinis ritmas (ciklas) – tai fiziologinis žmogaus kūno atsakas į 24 valandų šviesos ir tamsos ciklą Žemėje. Tai reguliarūs protinės ir fizinės elgsenos pokyčiai, vykstantys per visą parą.
  3. Didelio intensyvumo išlydžio lempa – elektros išlydžio lempa, kurioje šviesą spinduliuojantis lankinis išlydis stabilizuojamas kolbos sienelės temperatūra, o jo metu kolbos sienelės 1 сm2 plotas veikiamas didesne kaip 3 vatų galia.
  4. Dinaminis apšvietimas – toks dirbtinis apšvietimas, kai jo parametrų kaitą galima užprogramuoti, kontroliuoti apšvietimo kokybę per jutiklius, rankiniu ar automatiniu pritemdymu, atsižvelgiant į dienos šviesą, galima atlikti apšvietimo scenų nuotolinį valdymą, naudojant apšvietimo paskirstymo detektorius.
  5. Dirbtinis apšvietimas – elektros techninių įrenginių skleidžiama šviesa darbo patalpose:
    a. Bendras dirbtinis apšvietimas – dirbtinių šviesos šaltinių, galimai tolygiai
    išdėstytų viršutinėje darbo patalpų zonoje, apšvietimas;
    b. Vietinis dirbtinis apšvietimas – dirbtinio šviesos šaltinio, įrengto tiesiogiai darbo
    vietoje arba darbo įrenginyje, apšvietimas;
    c. Kombinuotas dirbtinis apšvietimas – Suderintas bendras dirbtinis ir vietinis
    dirbtinis apšvietimas,
  6. Dirbtinis gyv. patalpų apšvietimas – elektros techninių įrenginių skleidžiama šviesa gyvenamosios paskirties patalpose.
  7. Ekologinis projektavimas – tai aplinkosaugos aspektų integravimas į gaminio projektą siekiant pagerinti gaminio aplinkosauginį veiksmingumą per visą gaminio būvio ciklą.
  8. Ekologinio projektavimo reikalavimas – tai su gaminiu ar jo projektavimu susijęs reikalavimas, kuriuo siekiama pagerinti šio gaminio aplinkosauginį veiksmingumą arba informacijos apie gaminio ekologinius aspektus teikimą.
  9. Europos Sąjungos energetikos teisė – visuma teisės normų, reguliuojančių energijos ūkio (energetikos) veiklą, energetikos plėtojimo ir valdymo pagrindus, efektyvų energijos ir energijos išteklių vartojimą, nustato atskirų energetikos sektorių veiklos ir energetikos įmonių bei vartotojų santykių ypatumus Europos Sąjungoje. Europos Sąjungos teisės sritis.
  10. Fonas – paviršius, kuriame reikia įžiūrėti matomą objektą:
    a. Šviesus fonas – fonas, kai paviršiaus atspindžio koeficientas yra didesnis kaip 0,4;
    b. Vidutinis fonas – fonas, kai paviršiaus atspindžio koeficientas yra 0,2-0,4;
    c. Tamsus fonas – fonas, kai paviršiaus atspindžio koeficientas yra mažesnis kaip 0,2.
  11. Galios faktorius – aktyviosios galios absoliučiosios vertės ir tariamosios galios santykis periodinėmis sąlygomis.
  12. Išlydžio lempa – lempa, kurioje šviesa tiesiogiai arba netiesiogiai sukuriama elektros išlydžiu dujose, metalo garuose arba kelių dujų ar garų mišinyje;
  13. Kaitinamoji lempa – kaitinimo lempa, kurioje kaitinimo siūlas kaista vakuuminėje arba inertinių dujų pripildytoje lemputėje.
  14. Kaitinimo lempa – lempa, kurioje šviesa sukuriama siūlo pavidalo laidininku, iki baltumo įkaitinamu juo tekančia elektros srove. Lempoje gali būti arba nebūti įkaitimo procesui įtakos turinčių dujų;
  15. Kambario apšvietimas – visiškas arba dalinis kambario apšvietimas natūralią šviesą pakeičiant arba papildant dirbtine šviesa, kad patalpoje pagerėtų matomumas.
  16. Kelvinas (K) – spinduliuojamos šviesos spalvinė matuojamos temperatūros matavimo vienetas.
  17. Kilovatvalandė – dydis, skirtas suvartotai arba pagamintai elektros energijai apskaičiuoti;
  18. Kombinuotas dirbtinis apšvietimas – suderintas bendras dirbtinis ir vietinis dirbtinis apšvietimas;
  19. Kortizolis – “budrumo” hormonas, skatina gliukozės išsiskyrimą, stimuliuoja medžiagų apykaitą ir jų skaidymą, skatina skrandžio sulčių sekreciją. Didžiausi šio hormono kiekiai aptinkami 6-8 valandą ryte.
  20. Kryptinė lempa – lempa, kurios bent 80 % šviesos srauto sklinda erdviniu π sr kampu (tas kampas atitinka 120 kūgį);
  21. LED (light-emitting diode – angl.) arba šviesos diodas – kietos būsenos įtaisas su p-n sandūra, skleidžiantis elektros srove sužadinamą optinę spinduliuotę, kitaip – tai prietaisas, elektros energiją paverčiantis šviesa.
  22. LED lempa – lempa su vienu ar daugiau šviesos diodų;
  23. Lempa – šaltinis, pagamintas optinei spinduliuotei, paprastai regimai, skleisti, įskaitant visas papildomas sudėtines dalis, reikalingas lempai įjungti, maitinimui tiekti ar stabiliam lempos veikimui užtikrinti arba optinei spinduliuotei skirstyti, filtruoti ar transformuoti, jeigu tų sudėtinių dalių negalima išimti visam laikui nesugadinant prietaiso;
  24. Lempos cokolis – lempos dalis, kuria lempa per lizdą arba lempos jungtį jungiama prie elektros maitinimo ir kuri daugeliu atvejų taip pat laiko lempą lizde;
  25. Lempos lizdas – įtaisas, kuris laiko lempą, paprastai su į jį įmontuotu cokoliu, ir tokiu atveju taip pat prijungia ją prie elektros maitinimo.
  26. Liumenai – skleidžiamos šviesos kiekis (šviesos našumas).
  27. Liuminescencinė lempa – mažaslėgė gyvsidabrio išlydžio lempa, kurioje didžiąją dalį šviesos skleidžia vienas arba keli liuminoforų sluoksniai, sužadinti išlydžio sukelta ultravioletine spinduliuote. Liuminescencinės lempos tiekiamos su įmontuotais balastiniais įtaisais arba be jų.
  28. Liuminescencinė lempa be įmontuoto balastinio įtaiso – viencokolė ir dvicokolė liuminescencinė lempa be įmontuoto balastinio įtaiso;
  29. Liuminescencinė kompaktiška lempa – prietaisas, kurio negalima išardyti nesugadinant visam laikui, turintis cokolį ir liuminescencinę lempą bei visas papildomas sudėtines dalis, reikalingas lempai įjungti ir stabiliam jos veikimui užtikrinti;
  30. Maitinimo šaltinis – įrenginys, suprojektuotas įėjimo kintamajai srovei (ks) iš pagrindinio maitinimo šaltinio konvertuoti į nuolatinę srovę (ns) arba į kitokią ks;
  1. Matomo objekto ir fono skirtumas (S) – objekto ir fono skaisčių skirtumo absoliutaus dydžio ir fono skaisčio santykis,
  2. Melatoninas (gr. melas „juodas“, tonas „įtampa“) – hormonas, kurį gamina kankorėžinė liauka, daugiausia nakties miego metu. Jis lėtina medžiagų apykaitą, slopina skydliaukės
    funkciją.
    a. Didelis matomo objekto ir fono skirtumas – labai didelis objekto ir fono skaisčių skirtumas ir S yra didesnis kaip 0,5.
    b. Vidutinis matomo objekto ir fono skirtumas – vidutinis objekto ir fono skaisčių skirtumas ir S yra 0,2 – 0,5.
    c. Mažas matomo objekto ir fono skirtumas – nedidelis objekto ir fono skaisčių skirtumas ir S yra mažesnis kaip 0,2.
  3. Mišrus apšvietimas – suderintas natūralus ir dirbtinis apšvietimas;
  4. Natūralus apšvietimas – dangaus skliauto tiesioginė arba atspindėta šviesa, apšviečianti darbo patalpas:
    a. Šoninis natūralus apšvietimas – natūralus darbo patalpų apšvietimas per išorinėse pastato sienose įrengtus langus;
    b. Viršutinis natūralus apšvietimas – Natūralus darbo patalpų apšvietimas per stoge, sienose prie lubų įrengtus langus ar peršviečiamas lubas;
    c. Kombinuotas natūralus apšvietimas – Bendras viršutinis ir šoninis darbo patalpų natūralus apšvietimas,
  5. Natūralios apšvietos koeficientas – tam tikrame patalpos taške ir tuo pačiu metu lauke (esant visiškai atviram dangaus skliautui, ne šešėlyje) natūralaus apšvietimo išmatuotų apšvietos verčių santykis, procentais.
  6. Nevizualus (nevaizdinis) šviesos poveikis – šviesos galimybė reguliuoti cirkadinį ritmą, veikti įvairių hormonų sekreciją, žmogaus savijautą ir jo kognityvinius gebėjimus.
  7. Nominalioji vertė – dydžio vertė, naudojama gaminiui žymėti ir atpažinti.
  8. Paviršiaus atspindžio koeficientas – šviesos, atspindimos nuo paviršiaus, santykis su krintančios šviesos kiekiu. Nustatomas ribose nuo 0 iki 1.
  9. Savitoji efektyvioji ultravioletinės spinduliuotės galia – efektyvioji lempos ultravioletinės spinduliuotės galia, apskaičiuota pagal spektrinės korekcijos faktorius ir susieta su lempos šviesos srautu (matavimo vienetas – mw/klm).
  10. Skaidrioji lempa – (išskyrus kompaktiškas liuminescencines lempas) lempų, kurių šviesos srautas yra mažesnis nei 2 000 lm, atveju tai lempa, kurios skaistis yra didesnis nei 25 000 cd/m2, o lempų, kurių šviesos srautas yra didesnis, atveju tai lempa, kurios skaistis – 100 000 cd/m2, tik su skaidriais apgaubais, kuriuose aiškiai matomas šviesą sukuriantis kaitinimo siūlas, šviesos diodas arba išlydžio vamzdelis; neskaidrioji lempa – pirmojoje punkto dalyje nurodytų specifikacijų neatitinkanti lempa, įskaitant kompaktiškas liuminescencines lempas;
  11. Skaistis – šviesos kiekis regimojo paviršiaus vienetui, tam tikro ploto išskiriamas arba atspindimas nustatytu erdviniu kampu (matavimo vienetas – cd/m2);
  12. Skaistis – kuriame nors paviršiaus taške paviršiaus elemento šviesos pasirinktąja kryptimi stipris, padalytas iš statmenosios to elemento projekcijos į statmeną pasirinktajai krypčiai plokštumą ploto, kandela kvadratiniam metrui (cd×m-2);
  1. Spalvų atgava (Ra) (ang. Color rendering index, CRI) – šviesos šaltinio poveikis suvokiant objektų spalvą, kai jų spalva sąmoningai ar nesąmoningai lyginama su etaloninio šviesos šaltinio apšviestų tų objektų spalva. Pažymėtina, kad etaloninio šviesos šaltinio (kaitinamosios arba halogeninės lempos), Ra = 100, tuo tarpu aukšto slėgio natrio lempos Ra = 24;
  2. Spalvispagrindinių spalvų koordinatėmis arba vyraujančiuoju ar papildomuojubangų ilgiu ir spalvos grynumu išreikštas spalvos veikmės parametras;
  3. Specialios paskirties lempa – lempa, neskirta kambario apšvietimui dėl jos techninių parametrų arba dėl to, kad informacijoje apie gaminį nurodyta, jog ji netinkama naudoti kambario apšvietimui;
  4. Susietoji spalvinė temperatūra (Tc [K]) – Plancko spinduolio (juodojo kūno), kurio spalva suvokiama kaip labiausiai atitinkanti tam tikro stimulo spalvą, esant tam pačiam šviesumui ir nustatytoms stebėjimo sąlygoms, temperatūra;
  5. Šviesos srautas (Φ) – iš spinduliuotės srauto (spinduliuotės galios) apskaičiuojamas dydis, kai spinduliavimas vertinamas atsižvelgiant į spektrinį žmogaus akies jautrį, matuojamas po 100 lempos veikimo valandų;
  6. Vardinė vertė – specifikacijos reikmėms naudojama gaminio charakteristikos dydžio vertė nustatytomis gaminio eksploatavimo sąlygomis. Jeigu nenustatyta kitaip, visi reikalavimai nurodomi vardinėmis vertėmis;
  7. Vatas – elektros srovės galia – elektros srovės darbas atliktas per tam tikrą laiko vienetą arba įtampos ir srovės stiprio sandauga.
  8. Volframo halogeninė lempa – kaitinimo lempa, kurios kaitinimo siūlas pagamintas iš volframo ir apgaubtas dujų, kurių sudėtyje yra halogenų arba halogenų junginių. Volframo halogeninės lempos tiekiamos su įmontuotu maitinimo šaltiniu arba be jo.
  9. Vizualus (vaizdinis) šviesos poveikis – šviesos suteikiama galimybė matyti, suvokti aplinką ir orientuotis joje, formuoti vaizdinę patirtį.

Teoriniai-metodologiniai reikalavimai ir rekomendacijos

1.1. Formuojant dirbtinį apšvietimą būtina atsižvelgti į daugelį veiksnių: techninių, funkcinių, biologinių, psichologinių, estetinių, personalinių ir kt., taikyti holistinį požiūrį. Įgyvendinant progresyvų “į žmogų sutelktą apšvietimą” rekomenduojama kompleksiškai įvertinti vaizdinį ir nevaizdinį šviesos poveikį žmogui.
1.2. Naudojant LED apšvietimą vidaus erdvėse rekomenduojama įvertinti nevaizdinį šviesos poveikį žmogui, jo įtaką cirkadiniam ciklui, endokrininei sistemai, psichiniam ir fiziologiniam funkcionavimui. Rekomenduojama siekti, kad LED kuriamas apšvietimas būtų kuo panašesnis savo kokybe ir pobūdžiu į natūralų apšvietimą ir jo kaitą per paros ciklą.
1.3. Rengiant dirbtinį apšvietimą uždarose erdvėse ir siekiant visapusiškai tinkamo, kokybiško apšvietimo, rekomenduojama derinti techninius apšvietimo parametrus su žmogaus poreikiais, veikos funkciją tam tikroje erdvėje ir tam tikru metu.

1.4. Siekiant tenkinti tinkamo apšvietimo, tinkamu paros metu tam tikrai veiklai skirtose patalpose reikalavimus rekomenduojama formuoti dinaminį apšvietimą. Dirbtinis dinaminis apšvietimas suformuojamas derinant baltos šviesos elementus, koreliuojant apšvietimo lygį (lx) ir spalvinę temperatūrą (K) ir pažangų dirbtinio apšvietimo valdymą.
1.5. Viena iš žmogaus regos ypatybių yra apibrėžta Kruithofo kreive, kuri nurodo kuriose ribose esant tam tikrai apšvietai ir spalvinei temperatūrai žmogus jaučiasi komfortiškiausiai. Kuriant dirbtinį apšvietimą ir jų sistemų komplektaciją rekomenduojama atsižvelgti į Kruithofo kreivėje psichologinio kompforto zoną.

Kruithofo kreivė


1.6. Tyrimai rodo, kad aplinkos taršą, prastą ekologinę būklę, gyvenimo kokybę, psichofiziologinę žmogaus būklę, taip pat ir didžiumą su šiomis problemomis susijusių išlaidų per produkto gyvavimo ciklą nulemia energiją vartojančių gaminių projektavimo etapas. Rekomenduojama imtis veiksmų, kurie, sąnaudas sumažintų būtent produktų projektavimo tarpsnyje.
1.7. Rekomenduojama sukurti nuoseklią reikalavimų ir rodiklių sistemą gaminiams projektuoti, kuri daigiausiai daro įtaką psichofiziologinei žmogaus būsenai.

1.8. Siekiant apšviestų erdvių vizualaus komforto, rekomenduojama atsižvelgti į:
1.8.1. skirtingą patalpų tipologiją,
1.8.2. patalpose atliekamas veiklas,
1.8.3. patalpoje atliekamų veiklų erdvinį zonavimą;
1.8.4. vengti apšvietimo monotonijos,
1.8.5. vengti didelių kontrastų, gilių šešėlių,
1.8.6. vengti atspindžių, akinimo.
1.9. Įrengiant LED apšvietimo sistemas patalpose atsižvelgti į šiuos parametrus:
1.9.1. apšvietimo lygį (apšvietą, lx),
1.9.2. šviesos spalvinę temperatūrą (CCT, K)
1.9.3. spalvos atgavos indeksą (CRI, Ra).
1.10. Rengiant gyvenamojo būsto dirbtinį apšvietimą, rekomenduojama identifikuoti funkcines patalpų paskirtis – gyvenamąsias ir pagalbines. Gyvenamosios patalpos pagal atliekamas veiklas ir žmogaus patiriamas psichofiziologines būsenas skirstomos į:
1.10.1. svetainę (šeimos susirinkimo, bendravimo, atsipalaidavimo erdvė),
1.10.2. miegamąjį (poilsio, jėgų atgavimo, relaksacinė erdvė),
1.10.3. darbo kambarį (skaitymo, rašymo, rankdarbių, hobio ir atsiskyrimo erdvė),
1.10.4. virtuvę-valgomąjį (maisto paruošimo, valgymo, bendravimo erdvė)
1.10.5. Pagalbinės gyvenamojo būsto patalpos yra trumpalaikio žmogaus buvimo erdvės:
1.10.6. vonios ir tualeto erdvė,
1.10.7. laiptų erdvė,
1.10.8. prieškambario erdvė,
1.10.9. drabužinės erdvė.
1.11. Projektuojant dinaminį dirbtinį apšvietimą rekomenduojama imituoti natūralaus apšvietimo būdą ir ciklą. Siūloma modeliuoti apšvietimą, kuris apimtų 10-12 valandų natūralios dienos šviesos valandų.

1.12. Projektuojant dinaminį dirbtinį apšvietimą gyvenamojo būsto skirtingose erdvėse, bendrą apšvietimą rekomenduojama formuoti ir programuoti pagal cirkadinius ritmus, t.y. natūralią dienos ciklų kaitą, o tikslinį kiekvienos veiklos zonos apšvietimą formuoti pagal tam tikrai veiklai ar psichinei būsenai tinkamą scenarijų.
1.13. Bendrą patalpų apšvietimą rekomenduojama formuoti kombinuojant dviejų tipų 2700 K ir 6500 K LED elementus, kai keičiant jų skleidžiamos šviesos intensyvumą generuojama spalvinė temperatūra gali kisti nuo 2700 iki 6500 K, ir sudarant tokią apšvietos kokybinę kaitą ir parametrus (1p lentelė).

1p lentelė. Bendrojo apšvietimo dienos cikle kintantys parametrai (svetainės, virtuvės, valgomojo kambario)

1.14. Miegamojo, darbo, vaikų kambario, tualeto / vonios ir laiptinės patalpų dinaminiam apšvietimui netaikyti aukščiausios spalvinės temperatūros ir sudaryti galimybę ir labai žemam apšveitimo lygiui (2p lentelė):

2p lentelė. Bendrojo apšvietimo dienos cikle kintantys parametrai (miegamojo, vaikų, darbo kambario, vonios kambario)

1.15. Formuojant dirbtinį apšvietimą rekomenduojama atsižvelgti į tam tikrus erdvės suvokimo ypatumus (3p lentelė):
1.15.1. šviesesnį, t.y. labiau apšviestą kambarį žmogus suvokia kaip vėsesnį, vienodesnį, ir daiktai jame atrodo šviesesni;
1.15.2. patalpa apšviesta žemos spalvinės temperatūros šviesa (šilta balta šviesa) atrodo šiltesnė, tamsesnė, labiau spalvota;
1.15.3. patalpa apšviesta aukštos spalvinės temperatūros šviesa (šalta balta šviesa) atrodo vėsesnė, ryškesnė, šviesesnė ir mažiau spalvota.

3p lentelė. erdvės suvokimo ypatumai priklausomai nuo apšvietimo veiksnių

1.16. Formuojant dirbtinį apšvietimą ir atsižvelgiant į žmogaus psichologines būsenas, rekomenduojama paisyti nuostatų, apibrėžiančių apšvietimo parametrų ir erdvėje kuriamų nuotaikų santykį:
1.16.1. siekiant sukurti jaukią, atpalaiduojančią aplinką, reikia naudoti žemos spalvinės temperatūros (ne aukščiau nei 3000 K) bendrą ir akcentinį apšvietimą, kuris būtų statiškas ar labai lėtai keistųsi apšvietimo lygis vietose.
1.16.2. jaukumui sukurti rekomenduojama naudoti vienodomis dalimis bendrą ir akcentinį apšvietimą;
1.16.3. kuriant atpalaiduojančią nuotaiką rekomenduojama įrengti bendrą ir akcentinį apšvietimą santykiu 2:1;
1.16.4. siekiant sukurti aktyvią, jaudinančią atmosferą rekomenduojama naudoti vidutinės spalvinės temperatūros šviesą (3700-4000 K) ir intensyvesnį apšvietimą (800 lx);
1.16.5. aktyvumo nuotaikai sukurti rekomenduojama bendrą ir akcentinį apšvietimą įrengti santykiu 2:1; o jaudinanti nuotaika susidaro kai bendras ir akcentinis apšvietimas paskirstomas vienodomis dalimis;
1.16.6. aktyvumo nuotaiką rekomenduojama formuoti lėtai keičiant apšvietimo intensyvumą ir spalvinę šviesos temperatūrą;
1.16.7. jaudinanti atmosfera sukuriama greitai keičiant šviesos intensyvumą atskirose erdvės vietose.

Išsiaiškinkite ar LED lempos atitinka „LM-80“, „Energy Star“, „ErP“ standartus ir turi CE sertifikatus, garantijos laikotarpį.

LED lempų kokybę lemia trys pagrindiniai elementai

LED lempų kokybę lemia trys pagrindiniai elementai:

  1. kokybiškas šviesos diodo kristalas,
  2. tinkamas aušinimas
  3. kokybiškas maitinimo šaltinis.

Pigesnių LED lempų korpusai būna pagaminti iš plastiko, o ne iš keramikos arba aliuminio. Plastikas yra prastas šilumos laidininkas, todėl lemputės viduje esantys komponentai perkaitinėja ir lempa tarnauja trumpiau.

LED lempų mirksėjimą lengva užfiksuoti filmuojant ar fotografuojant – vaizde matomos mirguliuojančios juostos. LED lempų mirksėjimas gali būti nepastebimas, bet tai nepastebimai vargins. Paprastai mirksi nekokybiškos lempos.