Elektros instaliacija – tai visuma laidų ir kabelių, jų tvirtinimo ir apsaugos priemonių, skydelių, apsaugos aparatų, jungiklių, kištukinių lizdų ir šviestuvų, kuriais elektra paskirstoma pastate ar teritorijoje. Gerai suprojektuota ir sumontuota instaliacija tarnauja dešimtmečius, o klaidos – per mažas skerspjūvis, netinkama apsauga ar sujungtas PEN laidininkas – gali baigtis gaisru ar elektros smūgiu. Šiame straipsnyje – pagrindiniai instaliacijos elementai, kabelių pasirinkimas ir svarbiausi reikalavimai.
Instaliacijos rūšys
| Skirstymas | Rūšys |
|---|---|
| Pagal vietą | Vidaus, lauko, specialiųjų patalpų (vonios, saunos, pirtys ir kt.) |
| Pagal klojimo būdą | Atviroji – ant sienų, lubų paviršiaus, kabelių kanaluose, loviuose; paslėptoji – po tinku, sienose, perdangose, grindyse, vamzdžiuose |
| Pagal paskirtį | Apšvietimo, kištukinių lizdų, galios (viryklės, šildymas, varikliai), silpnų srovių |
Klojimo būdas parenkamas pagal aplinkos sąlygas (drėgmė, temperatūra, mechaninis poveikis, gaisro pavojus), pastato paskirtį ir architektūrinius reikalavimus. Jis taip pat lemia, kokią srovę kabelis gali ilgai praleisti: kabelis sienoje ar ryšulyje vėsta prasčiau nei atvirai paklotas.
Įžeminimo sistema: TN-C, TN-S, TN-C-S
Lietuvos skirstomuosiuose tinkluose dažniausiai naudojama sistema, kurioje nulinis ir apsauginis laidininkai iki įvado sutapatinti į vieną PEN laidininką (TN-C). Pastato viduje jie atskiriami į N ir PE (TN-S), o visa sistema vadinama TN-C-S. Atskyrus PEN, N ir PE toliau niekur nebesujungiami – kitaip nuotėkio relės neveiks, o apsauginiu laidininku tekės darbo srovė.
Laidai ir kabeliai
Laidas – izoliuota gysla (arba kelios), kabelis – viena ar kelios izoliuotos gyslos bendrame apsauginiame apvalkale. Kabelius galima tiesti daug daugiau būdų nei laidus: laidai be apvalkalo klojami tik vamzdžiuose, kanaluose ar skydelių viduje.
Gyslų klasės (LST EN 60228)
| Klasė | Gysla | Naudojimas |
|---|---|---|
| 1 | Vienavielė (monolitinė) | Stacionari instaliacija |
| 2 | Daugiavielė | Stacionari instaliacija, didesni skerspjūviai |
| 5 | Lanksti | Kilnojami įrenginiai, prailgintuvai, skydelių vidaus jungtys |
| 6 | Labai lanksti | Nuolat judančios ar vibruojančios jungtys |
Varis ar aliuminis
Variniai laidininkai geriau praleidžia srovę, atsparesni lankstymui ir mažiau oksiduojasi, todėl vidaus instaliacijoje naudojami beveik vien jie. Aliuminis lengvesnis ir pigesnis – naudojamas didesnio skerspjūvio maitinimo ir lauko kabeliams. Aliumininės jungtys reikalauja tam skirtų gnybtų ir tinkamo priveržimo, nes aliuminis laikui bėgant „teka“ ir oksiduojasi.
Izoliacija ir gaisrinė sauga
Įprasta PVC izoliacija degdama išskiria nuodingas ir korozines halogenų dujas bei tirštus dūmus. Visuomeniniuose pastatuose, evakuacijos keliuose ir vis dažniau gyvenamuosiuose namuose naudojami behalogeniai kabeliai (žymimi, pvz., „H“ arba „LSZH“, kaip NHXMH, N2XH). Europoje kabeliai klasifikuojami pagal degumą (CPR, EN 50575: klasės nuo Aca iki Fca, su papildomais dūmų, lašėjimo ir rūgštingumo rodikliais). Reikiamą klasę konkrečiam pastatui nustato projektas ir gaisrinės saugos reikalavimai. Lauke ir žemėje naudojami tam skirti kabeliai, atsparūs UV spinduliams ir drėgmei.
Skerspjūvio parinkimas
Laidininko skerspjūvis parenkamas pagal kelis kriterijus:
- Ilgalaikė leistinoji srovė – priklauso nuo klojimo būdo, aplinkos temperatūros ir kiek kabelių kloti kartu (LST HD 60364-5-52 lentelės).
- Apsaugos aparato suderinimas – automatinis jungiklis turi apsaugoti kabelį nuo perkrovos ir trumpojo jungimo.
- Įtampos kritimas – ilgose linijose reikia didesnio skerspjūvio. Standartas LST HD 60364-5-52 rekomenduoja, kad nuo įvado iki imtuvo įtampos kritimas neviršytų 3 % apšvietimui ir 5 % kitiems imtuvams (kai maitinama iš viešojo tinklo).
- Mechaninis atsparumas – stacionarioje galios ir apšvietimo instaliacijoje variniai laidininkai paprastai ne plonesni kaip 1,5 mm².
Buitinėje instaliacijoje dažna praktika: apšvietimo grandinėms – 1,5 mm² Cu, kištukiniams lizdams – 2,5 mm² Cu, viryklei ir kitiems galingiems imtuvams – pagal galią ir skaičiavimą. Apie galios ir srovės skaičiavimą – Elektros tinklo galios ir amperažo skaičiavimas.
Apsauga: automatiniai jungikliai, nuotėkio relės, AFDD
- Automatiniai jungikliai (MCB) saugo kabelį nuo perkrovos ir trumpojo jungimo. Charakteristika B dažniausiai naudojama buityje, C – esant didesnėms paleidimo srovėms.
- Srovės nuotėkio relės (RCD) ar kombinuoti jungikliai (RCBO) 30 mA apsaugo žmones nuo elektros smūgio. Pagal LST HD 60364-4-41 papildoma 30 mA RCD apsauga reikalinga kištukiniams lizdams iki 32 A, kuriais naudojasi neapmokyti asmenys, taip pat lauko kilnojamiems imtuvams.
- Lanko gedimų aptikimo įtaisai (AFDD) aptinka pavojingus kibirkščiavimus atsilaisvinusiuose kontaktuose ir pažeistuose kabeliuose. Plačiau – AFDD – apsaugos nuo elektros lanko įtaisas.
- Viršįtampių ribotuvai (SPD) saugo įrangą nuo žaibo ir perjungimų sukeltų viršįtampių.
Patikrinimas prieš įjungiant
Nauja ar rekonstruota instaliacija prieš įjungiant turi būti apžiūrėta ir išbandyta: matuojamas apsauginių laidininkų tęstinumas, izoliacijos varža, įžeminimo varža, gedimo kilpos varža, tikrinamas nuotėkio relių suveikimas ir poliškumas. Apie tai plačiau – Elektros instaliacijų tikrinimo ir matavimų gidas.
Šaltiniai: Elektros įrenginių įrengimo bendrosios taisyklės (LR energetikos ministro 2012-02-03 įsakymas Nr. 1-22), LST HD 60364 serija (įskaitant 4-41 ir 5-52), LST EN 60228, EN 50575. Schema – UIR.lt. Informacija atnaujinta 2026 m. spalio mėn.
